top-facebook-icon

 

Žirgyno gyventojai

Šiuo metu žirgyne yra kelių veislių žirgai - kabardinas, Latvijos važiuojamieji, Lietuvos jojamieji, žemaitukai ir ponis.

Treniruotės

Žirgu joti gali išmokti bet kas. Draugiškas žirgyno personalas visada maloniai supažindins su jojimo taisyklėmis. O pažengusieji galės jodinėti po plačią teritoriją.

Varžybos

Didesnę patirtį turintys raiteliai aktyviai dalyvauja įvairiose varžybose, visoje Lietuvoje. Daugiausiai dalyvaujama ištvermės jojime ir konkūre.

Šventės

Vestuvių ar kitokia gražia proga galite užsisakyti karietą.

Pramogos

Rogėmis gali važinėtis iki 5 žmonių grupė.

Kiti gyvūnai

Žirgyno teritorijoje galite pamatyti ne tik žirgus, bet ir kitus gyvūnus. Vienas iš jų - ožiukas Kaziukas.

laisvalaikisVšĮ Rietavo žirgynas" Jums gali pasiūlyti puikų laiko praleidimą gamtoje - jodinėjimą žirgais. Čia Jūs galite išbandyti specialius ištvermės jojimo ir sportinius žirgus. Stengiamės, kad jojimas būtų pramoga, teikianti malonumą, stiprininanti sveikatą ir užtikrinanti saugumą. Kviečiame į suaugusiųjų (20 Lt) ir vaikų (14 Lt) grupines treniruotes. Taip pat galite pasirinkti ir individualias jodinėjimo treniruotes. Daugiau

sventeJojant žirgais galima šauniai bei įdomiai praleisti paskutinį būsimos jaunosios ar būsimo jaunojo laisvės vakarą... Vestuvėms paruošime karietą ar roges... Galėsite rengti fotosesiją ant žirgų bet kurioje žirgyno teritorijoje. Pasistengsime įvykdyti Jūsų pageidavimus.

dovanaJūsų draugui(-ei) gali būti nuostabiausia gimtadienio dovana. Rietavo žirgyne galite gauti dovanų kuponą, kuriame Jums tereikia nurodyti adresato vardą ir pavardę bei kokią dovaną norit dovanot - kelionė karieta, rogėmis ar jojimas ant žirgo. 

Šeštadienis, 2012 kovas 03 22:10

Lopaičių piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš rytų pusės riboja Aitralės upelis. Rytinis šlaitas nuo upelio pusės yra apie 27 m aukščio, viršuje yra 20 m ilgio aikštelė, ašis eina iš šiaurės į rytus, aikštelės plotis - 12 m., šiaurinis galas aukštesnis. Aikštelę lanku juosia 50 m  ilgio ir 4 m aukščio pylimas, kurio išorinis šlaitas yra apie 5-6 m aukščio. Apie šį piliakalnį 1901 m. rašė L. Krzywickas, 1928 m. – P. Tarasenka, 1964 m. – R. Batūra. 1964 m. žvalgė MA Istorijos institutas. Pasakojama, kad Napoleono kariuomenė piliakalnyje užkasusi savo auksą,  kad ant kalno sėdėjusi švedų karalienė ir stebėjusi kaip jos kariai kovoja su priešu (Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. B.8. P.110).  Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1989-05-19 nutarimu Nr. 612 piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu.

Informacija apie Lopaičių šventvietę paskelbta interneto svetainėje http://www.tverai.lt

Adresas:  Lopaičių k., Tverų sen., Rietavo sav.

Unikalus kodas kultūros vertybių registre - 5488

Skaityta 1301 kartai

Tarptautinės konkūro varžybos

Dėkojame dalyviams už puikius  pasirodymus!