Trumpai apie mus
Žirgyno gyventojai
Žirgyno teritorijoje galima išvysti šiuos gyvūnus:
Ložė
(trakėnų veislė)
Trakėnai – jojamųjų arklių veislė, išvesta XVIII a. Trakėnuose (dabar – Jasnaja poliana, Kaliningrado sr.). Šių jojamųjų arklių veisimas pradėtas 1731 m., kai karaliaus Fridricho Vilhelmo I paliepimu buvo įsteigtas Trakėnų karališkasis žirgynas. 1733 m. žirgyne jau buvo 1200 arklių, tarp kurių – 513 kumelių. Dalis jų buvo iš Tauragės apylinkės dvarų. Spėjama, kad kai kurios kumelės galėjo būti žemaitukų veislės. Kilmės knyga pradėta vesti 1878 metais, įtraukiant arabų ir grynakraujų veislių žirgus, naudojamus trakėnų veislės gerinimui.1932 m. buvo įsakyta surinkti veislinius arklius iš visų Prūsijos valstybinių žirgynų. Po antrojo pasaulinio karo dalis žirgų nukeliavo į Vokietiją, kiti – su visa apskaita ir kilmės knygomis – atsidūrė Sovietų Sąjungoje – Rostovo srities Kirovo žirgyne. Trakėnų asociacija įkurta 1947 metais Vokietijoje, jos tikslas buvo atgaivinti šią veislę.
Trakėnai į Lietuvą sugrįžo tik 1961 m. Dažniausia būna juodbėri, bėri, sarti. Aukštis ties gogu – 160–170 cm. Trakėnai tinka visoms klasikinėms žirginio sporto šakoms: konkūrams, trikovei, dailiajam jojimui ir važiavimui kinkiniais.
Patriotas
(Arabų veislės)
Rietavo žirgyne yra vienas šios veislės žirgas, vardu Patriotas. Jis dalyvavo ne vienose ištvermės jojimo varžybose. Arabų arkliai –jojamųjų arklų veislė. Išvesti klajoklių beduinų Arabijos pusiasalyje I-VII m. e. a. Aukštis ties gogu 150-155 cm, masė 400-450 kg, lengvų proporcingų kūno formų, gracingų judesių, greiti (1000 m greičio rekordas 1 min 8 s), ištvermingi, ilgaamžiai, energingi, paklusnūs. Dažniausiai širmi, rečiau sarti arba bėri. Naudojami lenktynėms, kitoms sporto varžyboms, pramogoms, kitoms veislėms gerinti.
Gratija
(Lietuvos jojamieji)
Lietuvos jojamųjų žirgų populiacija pradėta formuoti 1999 m., atrinkus turimus eržilus reproduktorius ir vietines kumeles. Lietuvoje nuo seno jojamuosius žirgus vadino trakėnais. Ši žirgų veislė išvesta Prūsijoje (Klaipėdos kraštas, Šilutės rajonas). Nuo 2006 m. Lietuvos jojamieji žirgai yra atrenkami veisimui dviem kryptimis – konkūriniai žirgai ir žirgai, skirti išjodinėjimui.
Visi jie ramūs ir tinkantys pradedantiesiems jodinėti.
Kolta, Kana, Ketoma ir kt.
(žemaitukai)
Viena seniausių žirgų veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus.
Žemaitukai yra universalūs ponių klasės žirgai. Jų vidutiniai kūno matai: aukštis ties gogu 131–141 cm, krūtinės apimtis 166–178 cm, plaštakos apimtis 17-18 cm, vidutinis svoris 380-420 kg. Kumelės šiek tiek mažesnės. Žemaitukų panaudojimo sritys: veislei žemaitukų veislės viduje; veislei, gerinant kitas veisles ir konsoliduojant stambųjį žemaituką į atskirą veislę su atskiru pavadinimu, šeimos ūkyje kaip universalus arklys, hipoterapijai, reabilitacijos centruose, vaikų jojimo klubuose (konkūrams, išjodinėjimui, lenktynėms, dresūrai), poni klasės žirgų varžybose (konkūruose, maratonuose, karietinio, figūrinio važiavimo varžybose), turizmo bazėse, pramogai, ekologiniuose ūkiuose. Ateityje, pagausėjus populiacijai, žemaitukai turėtų būti viena iš populiariausių veislių eksportui.
Rietavo žirgyne ganosi penki šios veislės žirgai – Kana, Kolta, Ketoma, Kuršė, Aukuras.